- apkiaulėti
- apkiaulė́ti tr. apterlioti, suteršti: Numazgok, nepalik šit' apkiaulė́jęs Ml. | Mūsų gimines apkiaũlėjai (apšmeižei) Kin. \ kiaulėti; apkiaulėti; atsikiaulėti; iškiaulėti; prasikiaulėti; sukiaulėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
apkiaulėti
Look at other dictionaries:
atsikiaulėti — atsitaisyti, pariebėti: Tu atsikiaulėjai Ml. kiaulėti; apkiaulėti; atsikiaulėti; iškiaulėti; prasikiaulėti; sukiaulėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiaulėti — 1. tr. išvadinti kiaule: Išvadino, iškiaulėjo, nežinau ir až ką Dkšt. | refl. OG308. 2. refl. išaugti, išgražėti, išprusti: Matai, kaip išsikiaulėjo, nei pažint nemožna Ktk. Jau tas tai išsikiaulėjo, atrodo kap tikras bernas Švnč. Augdamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
prasikiaulėti — plg. iškiaulėti 3: Regis, jau niekam netikus, kai maža buvo, o prasikiaulėjo Ds. | Čia kas galvą susopo, misli[ja]u, apsirgsiu, ale prasikiaulėjau, dabar nieko Mlt. kiaulėti; apkiaulėti; atsikiaulėti; iškiaulėti; prasikiaulėti; sukiaulėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukiaulėti — 1. tr. subjauroti, sudarkyti, pagadinti: Ne visos gerai ir duoną moka iškept, kita tik sukiaulėja Trgn. 2. intr. pasidaryti kiauliškam, įgauti kiaulės ypatybių: Zidorius sukiaulėjo, arba pasekė gyvulių pėdomis P.Cvir. Ponas viršininkas, reikia… … Dictionary of the Lithuanian Language
